„Davė įsakymą išvesti Rusijos armiją.“ Beveik 16 000 (1)
Vakarai „pažeidžia tarptautines teisės normas“.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vizito į Kiniją išvakarėse V. Putinas vėl pareiškė esantis pasirengęs sėsti prie derybų stalo, taip pat skundėsi sankcijomis.
Kartu Kremliaus vadovas nesiliauja kartojęs tuos pačius pasakojimus apie karą Ukrainoje, taip pat dar kartą pareikalavo iš Vakarų saugumo garantijų Rusijos Federacijai.
Gegužės 15 d. Kremliaus spaudos tarnyba pranešė, kad Putinas davė interviu Kinijos agentūrai „Xinhua“.
Pasak Rusijos diktatoriaus, jis nori „taikiai“ išspręsti „konfliktinę situaciją“ Ukrainoje. Putinas nori atviro dialogo su Kyjivu, tačiau atsižvelgdamas į Rusijos interesus.
Be to, Vakarai Putinui turi suteikti „patikimas saugumo garantijas“ Rusijos Federacijai.
Putino teigimu, Vakarai, o ne Rusija, „pažeidžia tarptautines teisės normas“.
Ir vėl Rusijos diktatorius priminė pavasario derybas Stambule 2022 metais: neva kaip geros valios gestą V. Putinas davė įsakymą išvesti Rusijos armiją iš Kyjivo srities teritorijos.
Ir tai nepaisant to, kad dieną prieš tai Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas sudėjo visus taškus dėl derybų proceso Stambule 2022 metų pavasarį.
Putinas pagyrė Kinijos „taikos planą“, ir pasiskundė, kad jis kažkodėl nesulaukė palaikymo pasaulyje.
Kremliaus prezidentas pareiškė, kad Vakarai vienašališkai įvedė beveik 16 tūkstančių neteisėtų sankcijų Rusijos Federacijai, esą Vakarai visais įmanomais būdais stengiasi „izoliuoti ir nubausti“ Rusijos Federaciją.
Po to, kai 2022 metais Putinui nepavyko per tris dienas užimti Kyjivą, jis pradėjo propaguoti taikos derybų idėją, tačiau Rusijos Federacijos vadovas atsisako atiduoti Ukrainai visas okupuotas teritorijas.
Po to Rusijos Federacija perkėlė ekonomiką ant „karo bėgių“, taip pat pradėjo pirkti ginklus ir amuniciją iš Irano ir KLDR.
